Penki praktiniai žingsniai, kaip motyvuoti mažuosius mokytis

Mažųjų mokymasis – tai kelionė, kurioje kiekviena raidė ir skaičius tampa įrankiais ne tik pažinti pasaulį, bet ir save, o smalsumas virsta įgūdžiu, padedančiu pasitikėti savimi ir drąsiai tyrinėti gyvenimą. Šiame straipsnyje pasidalinsime idėjomis, kaip sukurti aplinką, kurioje mokymasis tampa ne tik įdomiu, bet ir prasmingu nuotykiu – be prievartos, be nuobodulio.

1. Sukurkite mokymosi ritualus

Nuo mažens įtraukite mokymosi ritualus į kasdienę rutiną – vaikams naujos veiklos tampa daug priimtinesnės, kai jos įsilieja į aiškią, pastovią dienotvarkę. Pavyzdžiui, kiekvieną vakarą prieš miegą galite skirti 10-15 minučių galvosūkių sprendimui, knygos skaitymui ar net trumpam diskusijų žaidimui. Kad ritualas taptų dar patrauklesnis, suteikite jam smalsumą žadinantį pavadinimą. 

2. Leiskite pasirinkti

Mokymosi procesas atrodo kur kas patrauklesnis, kai remiasi tuo, kas vaikui įdomu. Atkreipkite dėmesį į jo (-os) interesus ir mėgstamas veiklas. Pavyzdžiui, jei atžala mėgsta piešti, galite kartu mokytis raidžių piešdami jas kaip iliustracijas. Leisdami vaikui pasirinkti veiklą – pavyzdžiui, paklausdami: „Ar norėtum pradėti nuo piešimo, ar nuo knygos apie gyvūnus skaitymo?“ – suteikiate jam (-ai) galimybę jaustis atsakingam (-ai) už savo veiklą ir labiau įsitraukti. Aktyvus dalyvavimas vaiko pasirinktoje veikloje padeda jaustis įvertintam (-ai) ir motyvuoja vaiką dar labiau gilintis į mėgstamas temas. 

3. Skatinkite smalsumą

Vaikai yra natūraliai smalsūs – tai matyti net kūdikystėje, kai jie tyrinėja aplinką, ypač objektus, turinčius dar nematytas, netradicines formas. Liečiamas arba numetamas daiktas tampa eksperimentu, padedančiu suprasti, kas įvyks toliau. Šis smalsumas augant tik stiprėja, todėl verta jį skatinti. Kvieskite vaiką užduoti klausimus. Pavyzdžiui, jei vaikas paklausia, kodėl iš dangaus lyja arba kodėl žmonės kalba skirtingomis kalbomis, skirkite laiko išsamiam atsakymui. Taip pat galite pasiūlyti kartu ieškoti atsakymo knygoje ar internete. Tokie užsiėmimai ne tik įtraukia į mokymosi procesą, bet ir lavina analitinį mąstymą bei gebėjimą savarankiškai ieškoti žinių. 

4. Paverskite mokymąsi žaidimu

Vaikų motyvaciją mokytis dažnai slopina tradiciniai metodai, kurie jiems (-oms) atrodo nuobodūs ir neįtraukiantys. Dažniausiai tai yra nelankstūs procesai, griežtai įsprausti į rėmus ir paremti argumentu „nes reikia mokytis“. Tokie metodai ne tik nekelia susidomėjimo, bet ir gali formuoti neigiamą požiūrį į mokymąsi. Norėdami to išvengti, paverskite mokymąsi žaidimu. Pavyzdžiui, pakvieskite vaiką suskaičiuoti, kiek žingsnių reikia nueiti iki žaidimų aikštelės arba sukurkite žaidimą, kuriame jis (-i) turėtų surasti visas raudonas detales namuose ir jas suskaičiuoti. Integravus mokymąsi į žaidimus, vaikai ne tik geriau įsisavina informaciją, bet ir pradeda mokymąsi suvokti kaip malonų ir naudingą procesą. 

5. Įkvėpkite per pavyzdžius

Vaikai natūraliai linkę imituoti suaugusiuosius. Būkite jų įkvėpimas – skaitykite knygas šalia vaiko, pasakokite, ką naujo išmokote. Jei sužinote įdomų faktą, aptarkite jį su vaiku. Įtraukite vaiką į veiklas, kurios turtina ne tik jo (-os), bet ir jūsų pačių žinias. Pavyzdžiui, peržiūrėkite pasaulio žemėlapį ir ieškokite vietų, kurias norėtumėte aplankyti. Galite aptarti, kokie paukščiai ten gyvena, kokie kalnai ar jūros supa tas vietas. Bendros veiklos ne tik ugdo vaiko smalsumą, bet ir suteikia galimybę leisti laiką kartu, stiprinant tarpusavio ryšį. Jūsų pavyzdys parodys vaikui, kad smalsumas ir noras sužinoti kažką naujo nėra tik vaikų užsiėmimas – tai visą gyvenimą trunkantis procesas. 

Motyvacija mokytis prasideda nuo smalsumo ir tėvų pavyzdžio. Padėkime vaikams pamatyti mokymąsi kaip galimybę pažinti pasaulį, o ne kaip prievolę. Kūrybiški žaidimai, vaiko polinkiais ir interesais paremtos veiklos, bei bendri mokymosi ritualai su tėvais – visos šios praktikos padeda kurti tvirtą mokymosi pagrindą.